Darželis - tik stipri metafora tam stebuklingam laikui, apie kurį užsiminiau pavadinime, įrėminti. Tai laikas, kai darželio vaikai po ilgo tildymo ir barnių su auklėtojomis pagaliau trumpam užmerkia akis, palikdami pastarąsias atgauti kvapą prie puodelio netirpios kavos, išalkę darbuotojai trumpam apleidžia pelyčių ir klaviatūrų tarškenimu gaudžiančius ofisus, o moksleiviai ir studentai srūva savųjų namų link, paskui save palikdami tik aidą plačiuose mokymo įstaigų koridoriuose. Vis dėlto, jeigu tuo stebuklingu metu patys sukatės apie šilta gelsva šviesa viliojančias skanėstų vitrinas arba nekantriai žvilgčiojate į laikrodį, apsupti kitų, kitur nei jūs, skubančių automobilių, turbūt dar niekada neturėjote progos ramiai ir tyliai, nekeldami triukšmo, tuo stebuklingu laiku paklaidžioti po nuošalias miegamųjų rajonų gatveles. Čia, pabėgę nuo viso pasaulio triukšmo ir nuspyrę lakuotus batus po sėdyne, už vos vos pravertų automobilių langų kiekvieną pietų meto minutę palaimingam miegui dovanoja vairuotojo sėdynėse atsilošę kostiumuoti vidutinio amžiaus vyrai. Pamatai, nusišypsai ir aiškiai suvoki, kad dar mokam džiaugtis mažais dalykais :)
